NEMATOMI CIVILIZACIJOS PRIVALUMAI (2 dalis )
Pratęsimas...
Naujieji amžiai (XV – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga )
Tačiau tikroji nuotekų valymo poreikio pradžia prasidėjo pramoninės revoliucijos metu 19 amžiuje.
Gyventojai, ieškodami darbo, kėlėsi į miestus, miestai plėtėsi, o pramonės įmonės pradėjo masiškai gaminti produktus didindamos ir taip jau esančią taršą. Dauguma nuotekų tiesiog tekėjo į upes , ežerus arba jūrą, nepaisant jų kenksmingos įtakos gamtai ir žmonėms. Nevalomos nuotekos sukėlė didžiules užterštumo problemas ir leido sparčiai plisti ligoms ir kenksmingiems organizmams.
Kadangi Didžioji Britanija buvo pirmoji industralizuota šalis, tai ji pirmoji ir patyrė visas urbanizacijos pasekmes. Prie didžiulės mieste sklindančios smarvės prisidėjo choleros epidemijos 1832, 1849, 1855 metais , nusinešusios labai daug gyvybių. Bet tuo pačiu metu įvyko didysis proveržis. Per vieną iš šių epdimijų 1847 metais, anglų gydytojui Johnas Snow pavyko išsisaiškinti, kad cholerą ir vidurių šiltinę sukelia geriamasis vanduo, užterštas nuotekomis, o nuotekos į geriamo vandens šulinius patenka per gruntinius vandenis iš nuotekų duobių. Po kelerių metų Louis Pasteur moksliniais tyrimais patvirtino šią hipotezę ir nustatė, kad cholerą, vidurių šiltinę sukelia pavojingi mikroorganizmai esantys nuotekose. Dėl šių atradimų daugelyje šalių buvo pakeisti teisės aktai ir nuo XIX amžiaus įvairių šalių įstatymais apribota nuotekų duobių statyba tose vietovėse, kuriose nebuvo kanalizacijos. Todėl buvo pradėtos projektuoti ir statyti nuotekų sistemos Londone ir kituose didžiuosiuose Europos ir JAV miestuose.
Pradžioje gravitacinėmis kanalizacijos sistemomis, išnaudojant lietaus vandenį, nuotekos buvo išleidžiamos tiesiai į paviršinius vandenis be valymo. Bet didėjant vandens telkinių taršai, kai kurie miestai pradėjo valyti nuotekas prieš išleidimą ir jau XIX amžiaus pabaigoje buvo pradėti taikyti cheminio valymo ir nusodinimo būdai .
![]() |
Londonas XIX amžiuje |
Naujausieji amžiai (1918m - iki šių dienų )
XX amžiaus pradžios industrializacija, gyventojų skaičiaus augimas ir žemės ūkio raida iškėlė naujų iššūkių nuotekų valymui.
Bet svarbiausia, kad žmonės suprato, jog nevalytos nuotekos yra kenksmingos aplinkai ir geriamam vandeniui bei gali sukelti daugybę problemų. Pirmiausia, nevalytos nuotekos gali užteršti upes , ežerus ir jūras, dėl ko gali sumažėti gyvūnų ir augalų įvairovė, o kai kuriais atvejais netgi išnykti rūšys. Antra, pavojingos medžiagos nuotekose gali prasiskverbti į gruntinį vandenį, užteršti požeminio vandens šaltinius ir paveikti geriamo vandens šaltinius.
Todėl supratę nuotekų valymo svarbą, mokslininkai pradėjo plėtoti vis modernesnes ir efektyvesnes technologijas.
Ir vienas iš svarbiausių atradimų, kuris iš esmės pakeitė nuotekų valymo pramonę, buvo padarytas 1912 metais, kai Mančesterio universiteto mokslininkai Edwardas Ardenas ir Williamas T.Locketas atrado aktyviojo dumblo nuotekų valymo procesą. Tai yra biologinis nuotekų valymo procesas, kuriame naudojami aktyvūs mikroorganizmai, bakterijos ir virusai, kad išskirtų organines medžiagas bei taršą iš nuotekų. Ir po Pirmojo pasaulinio karo šis metodas buvo pradėtas plačiai naudoti tiek JAV ir Kanadoje tiek vakarų Europos miestuose. Šis nuotekų valymo procesas tebenaudojamas iki šiol.
![]() |
Nuotekų valymo įrenginys su rezervuarais dumblo aeracijai ir biologiniam valymui |
Tai buvo proveržis nuotekų valymo technologijoje, tačiau plečiantis miestams, vystantis pramonei, augant gyventojui skaičiui didėjo ir reikalavimai - aplinkos apsaugai, nuolatiniam nuotekų valymo įrenginių tobulinimui, efektyvumo didinimui, elektros energijos taupymui, išvalomų nuotekų kokybei.
O pažvelgusi atgal į įvykių skalę supratau , kad tik prieš 100 metų {po 1918 metų} nuotekos prieš išleidžiant į paviršinius vandenis, buvo pradėtos valyti. Ar įsivaizduojate kokį ilgą kelią žmonija turėjo nueiti, kol buvo pasiektas toks civilizacijos rezultatas ?
Šiuo metu nuotekų valymas apima daugybė procesų ir sistemų ir leidžia išvalyti net iki 99 procentų visų nuotekų teršalų. O nuotekų valymo metu atsiradusias medžiagas panaudoti energijai gauti arba esant poreikiui nuotekos gali būti paverčiamos net į geriamą vandenį. Tai skamba žiauriai, tačiau šiuolaikinis inžinerijos ir chemijos lygis leidžia tai padaryti.
Dabar tik paminėsiu, kad pats pirmasis etapas šiuolaikinėje nuotekų valymo sistemoje yra Parengtinis Nuotekų Valymas. Parengtinis valymas yra procesas, kuriuo prieš pagrindinį valymą siekiama sumažinti tam tikras taršos rūšis ir svarbus tuo, kad užkerta kelią stambioms nusėdančioms medžiagoms, tokioms kaip smėlis, žvyras, riebalai, tepalai ir kitos plūduriuojančios medžiagos pakenkti pagrindinio valymo įrengimams. Parengtinio valymo įrenginiai užtikrina, kad tolimesnio valymo technologijos veiktų efektyviai, išlaikant tvarumą ir maksimalų ilgaamžiškumą.
![]() |
Kompleksinė parengtinio valymo sistema |
Kaip tai pavyksta padaryti, kaip Lietuvoje tvarkomos nuotekos ir dėl ko šiandien labai susirūpinę viso pasaulio nuotekų valymo specialistai, apžvelgsiu kituose savo straipsniuose.
Komentarai
Rašyti komentarą